krutulys

1 krutulỹs sm. (3^b) 1. krutantis padaras, gyvis: Nūnai taip pat sako apie išmintį, vikresnę ažu visus krutulius, greitesnę BaIšm7,24(paraštėje). Tave raštas vadina, jog dulke purvų, o krutuliu krutančiu po kojomis pono MP289. 2. Vrn naminis gyvulys: Žinojo, kad jos darbo niekas nepadarys: vakare krutuliai tvartuose sudarinėt ir visokia apydaira apeit pačiai reikės Mrc. Sakyk, kūmai, kokį dar čia krutulį atsivežei kermošiun parduotie? Mrk. 3. ppr. pl. kraustuliai, baldai: Kai kraustytis, tai labai daug krutulių atsiranda Mrj. Susirinko gražus būrelis vyrų perkraustyti jįjį su krutuliais į paskirtą jam vietą rš. 4. Lp darbas: Gyvam vis krutėk ir krutėk, ir vis tų krutulių̃ yra Rud. 5. judesys; judėjimas, krutėjimas: Joniukas seka jo krutulius rš. Nervingas krutulys nubėga jo pilku veidu rš. | Reikia iš šito temstančio sodo išsinešinti į erdvę, pilną šviesos ir krutulio rš.